Kieto kuro katilai
lt  |  en  |  ru  |  de  |  hu  |  sk  |  cz  |  by  |  kz  |  lv  |  no  |  fr  |  ro  |  fi  |  ua  |  ee  |  pl  |  bg  |  md  |  se

Kieto kuro katilai

Centrinio šildymo kieto kuro katilas STROPUVA

 

 

Informacija

 

Gaminiai

 

Patentai ir sertifikatas

 

E-parduotuvė

 

Rekomenduojame

 
Forumas  |  Patarimai  |  Klausimai
Paieška vykdoma pagal jūsų įvestą raktinį žodį, forumo temų antraštėse, temų ir komentarų tekstuose

Patarimai

Rašyti komentarą


Naujas kūrenimo būdas anglimis

Saulius, 2011.04.09 13:48
Perskaityta kartų: 6757

Kai nusipirkau universalų katilą S-20 iš pradžių vargau - kartais nenorėdavo įsidegti, kartais pabaigti degti. Tai valydavau tas skyles viršuj vos ne prieš kiekvieną kūrenimą, temperatūra nelabai kyla, kondensatas, o ir anglių nemažai sudegdavo.
Tačiau buvo įdomu paeksperimentuoti skirtingom anglių rūšim, krovimo būdais ir t.t.
Dėl krovimo būdo tai priėjau prie to, kad anglys turi būt per vidurį, o iš viršaus ir apačios - malkos.
Ir galų gale priėjau prie mano supratimo geriausio (nu ar bent geresnio) kūrenimo būdo. Tai pirmiausia patys anglys - koksas. Gerai įsidega, gerai dega, pelenai mažiau dūlka. O ir kaina, bent jau čia priimtina. Pvz aš dabar pirkau 15Lt/ 30 kg maišas. O kalorijų nepatikrintais duomenim(anot pardavėjo) turi 7000/kg. Sakė lygtai koksa kažkaip iš antracito išgauna. O pastarasis tai aišku anglių čempionas, tik kad trečdaliu brangesnis. Temperatūrą labai užkelia (katile laikau 70-90).
Bet yra viena problema. Ta geležis kur kaba, sudega iš kart. Paraidžiui, vienas užkūrimas ir sudega. Aš dar galvojau jį daryt titano ar pan, bet vis tiek nelabai laiko.
Priėjau prie to, kad iš vis išėmiau ir išmečiau aš tą geležį. Ir kūrenu be jo. Bet reikia atidaryt apatines dureles. Tačiau, tada reikia nepraleist momento, kada jas reikia privert, nes kai koksas įsidega, greit pasiekia 110 laipsnių. Aišku būtų idealu, kad oro padavimas iš apačios būtų valdomas automatiškai (kaip pvz. yra wiadruse). Siųliau stropuvai pagalvot ką, bet nepasirašė, atseit trigdo degimą oras iš apačios.
Trigdo ne trigdo, bet dabar aš sunaudoju dvigubai mažiau anglių negu anksčiau (15kg dienai), niekada nebevalau katilo, o ir kai anglys įsidega, tai kaminas beveik nerūksta. Būtų įdomu sužinot ką mano kiti.

Komentarai Puslapiai: 1  2 
bugis   IP adresas: 78.63.119.220 Paskelbta: 2011.04.09 21:17:53
...Idomi tavo patirtis.Tik niekko apie tai nemanau,nes tik du maisus anglies strupuvoje esu sudegines.As angli sluoksnevau su malkomis -nelabai dege ir sunkiau kele temperatura - tad daugiau ir neeksperimentavau.
Tau noreciau tik daug klausimu uzduoti:
Ar pas tave angline stropuva?
Kiek pailgeja degimas idejus 15 kg. kokso?
Kur butent pirkai koksa?
Planuoju savo malkini katila priversti deginti angli - ruosiuos padaryti apatini oro padavima ir deti ardelius...
Saulius   IP adresas: 84.15.184.242 Paskelbta: 2011.04.10 13:02:10
Jo pas mane anglinė stropuva (viena iš pirmųjų). Kaip jau sakiau iš pradžių tai vargau aš su ja. Tie tarpeliai apaugdavo, tada netraukdavo, tada dar labiau apaugdavo. Tai valiau aš ten valiau, kol daėdė. Išėmiau tada ta tipo oro kaitinimo kamerą ir šiek tiek su bulgarke apipjausčiau tuos kantus, kur riboja oro išėjimą, bet ir neleidžia iškristi nuodegoms. Tas padėjo, kišosi mažiau, didesnė trauka. Nesu tikras gal dabar jau stropuva daro plyšį ir kitaip, bet pas mane tai buvo tik kokių 20-30 cm plyšys priekyje. Ir to aiškiai neužteko.

Pradžioj aš darydavau taip - tik užkūrus, viršutinė sklendė atidaryta apačia uždaryta, įsižiebus anglims, atidarau apačią. Apačios atidaryt iš kart negali, nes rūks per viršų, tačiau neatidarius apačios, anglys nenorės degt.

Su 100kg antracito pas mane degė apie 5 paras, bet buvo jau per karšta. Antracitas ir visos iš S raidės dega ilgiau, bet sunku priverst degt iki galo DKO, DOM dega trumpiau, bet geriau. Didesnius kiekius tik pradžioj pyldavau, nes bent jau man kai pakyla kambariuose iki 25 laipsnių tai yra blogiau negu kai būna koks 18. Tai paskui apsistojau ties 30kg DKO. Degdavo gal nepilnai parą.

Tai va. Kai pabandžiau koksą (aš perku dažniausiai liepkalnio g., Vilniuj maišais po 30kg), buvau nustebęs kaip jis dega, kaip sukelia temperatūrą, bet sakau iš kart sudegino tą kabantį oro padavimą. Dar pažaidžiau aš su juo, bet paskui nusprendžiau iš vis atsisakyti. Tai dabar pas mane viršutinis oro padavimas uždarytas, oras eina tik per apačią. Bent jau su koksu ir visom iš D problemų nebūdavo, sudega irgi neblogai. Tiesa ant ardelių aš nusipirkau papildomus špyžinius ardelius (nes stropuvos angliai netinka).

Tokiu metodu aš pilu apie 15kg anglių (nes kitaip per karšta būna). Dega kokias 7-8 valandas, bet temperatūra katile apie 80, kartais 90. Kai įsikuria aš pridarau apačią kiek įmanoma (kelis kart pavėlavau tai temperatūra staigiai pasiekė 100-110). Įsikūrimo metu veikia vienas cirkuliacinis pirmu bėgiu, kai grįžtamo temp. pasiekia 45 laipsnius įsijungia antras cirkuliacinis, kuris nešioja vandenį į 90m2 ploto betono grindis, kai anglys rimtai įsidega abu cirkuliacinius paleidziu 3 bėgiu (apie 100w). Grindinis tai iš pat pradžių jau stovi ant 3. Žiemą kuriu 1 kart per dieną, kai šilčiau kartais kokią dieną praledžiu.

Šiaip anglies privalumas, kad nereikia ruošti(kapoti, džiovinti) malkų ir vienu užkrovimu duoda daug karsčio. Trūkumas, kad šlako į žemę mest negali. Tai aš tą šlaką atgal sumetu į tuos pačius maišus ir išmetu į šiukšledėžę.. :-) Kaip jau minėjau, pakėlus pakankamai temperatūrą, dūmina gal dar mažiau negu šlapios malkos.

Aišku gal ir būtų gerai, anglį priverst kūrentis kokią savaitę, bet su 15 kg nelabai įsivaizduoju kaip, o 100kg tai jau bus per karšta. Dar aš norėčiau reguliuojamo oro padavimo iš apačios, bet pačiam kol kas rankos neprieina, o ir nesu tikras kaip tai reiktų padaryt.
Saulius   IP adresas: 84.15.184.242 Paskelbta: 2011.04.10 13:17:18
Manau malkiniu irgi galima degint anglis, bet būtinas oro padavimas iš apačios ir ardeliai (metaliniai sudegs), mano siųlymas ant viršaus uždėt špyžinius. Vien anglis degint sunku reikia kažkiek ir malkų. Aš tai įmetu tokių ilgų viršuj ir apačioj, kad būtų oro tarpai. Šiek tiek geriau būtų naudot didesės frakcijos anglį, nes ir neiškrenta pro ardelius ir oro tarpai neužsispaudžia. Nežinau, kodėl bet anglis geriau dega kai oras ateina iš apačios (užtai ir stropuva tokį spec oro padavimą sukonstravo), tai reikia taip mest, kad liktų kažkiek oro tarpų. Ir dar toks pastebėjimas, tos visos DKO duoda labai nemalonius pelenus, tik pajudini ir jau kyla debesis. Antracito ir kokso pelenai, biškį mažiau dulka. Bet kuriuo atveju aš kai einu pečkuriauti, tai persirengiu ir katilas pas mane rūsį.
bugis   IP adresas: 78.63.119.220 Paskelbta: 2011.04.12 21:47:33
aciu uz patarimus.
turiu minciu daryti oro padavima is apacios.Man uztenka tik betona pakapoti,nes katila pastaciau ant 20cm betoninio paaukstinimo.Bijau prisizaisti,nes ir malkos staigiai temperatura uzkelia atidarius apatines dureles...O oro kiekiui reguliuoti teks ideti termostatini traukos reguliatoriu.
Ardelius darysiu is nerzaveikies - is tokios pasidariau oro skirstytuva - dar nesudege ,tai gal ir ardeliai atlaikys.
Anglimi kurenti norisi vien del to,kad reciau reiketu vaikscioti i katiline...
Saulius   IP adresas: 84.15.187.173 Paskelbta: 2011.04.12 23:35:20
Čia tas termostatinis reguliatorius tas skyles betone uždarinės? Gal ir mintis.. Dėl prisižaidimo tai jo. Aš tai dabar tą vieną davikliuką nuo įpūtimo panauodojau ale signalizacijai kai pakyla iki 95, kad papypsėtų. Kitas dalykas jei elektra dinginėja reiktų upso.

Dėl ardelių tai malkų temperatūra ir anglies ne tas pats. Aš sakau, bandžiau ir titaną. Dega, nors pastarasis atlaiko iki 1800 laipsnių. Nebent naudosi vėsesnes anglis - D. Bet ir tai degs gerokai greičiau nei su malkom.

Dar toks pamastymas. Kūrenant anglimi pačioj pradžioj reikia pakankamai užkelt temperatūrą, kad ji įsidegtų. Tai pvz aš ant viršaus kraunu malkos tiek kad degtų kokią 1-1,5 valandos ir įkaistų iki 80 laipsnių (iki tol cirkuliaciniai neįsijungia). Tokiu būdu anglis įsidega, kitaip gali ir neįsidegti.

Dėl ilgesnio anglies degimo, tai anglis nemėgsta rusenti, ji arba dega arba ne, todėl mažinant oro padavimą yra rizika ją iš vis užgesinti. Bet jei reikia galingumo, tai anglis čia jo, temperatūrą pakelia greitai.
O šiaip reikia bandyti visaip, tada randi tinkamiausią sau variantą. Tai sėkmės. Matyt bandysi jau kitą žiemą, bet jeigu ką parašyk kaip sekėsi.
AL   IP adresas: 78.157.87.207 Paskelbta: 2011.04.13 18:46:37
Matau cia atsidare "Pasidaryk pats" skyrelis. Kas link del perdarymo medziui kurenti skirtos str. i angli, tai ten pastebejau, kad universalios stropuvos dumu isanges diametras kazkodel yra mazesnis. Jei neklystu, 20 str. katilui atitinkamai 20cm ir 15cm. Kam ten reikejo sumazinti ta diametra, tai cia man misle.
Dar viena misle arba kaip paaiskinti, kodel Saulius buvo priverstas virsti "Pasidaryk pats" meistru, jei jau nusipirko gatava, tam skirta produkta? Kame kampas, kodel nenorejo degti tos anglys, jei ten numatytas toks pypas viduj perjungti, kad paduotu ora i apacia? O karlsona ant stogo Sauliau, ar laikei uzkeles? Gal ir as kada sumastysiu angliu prikisti i savo S20U.
bugis   IP adresas: 78.63.119.220 Paskelbta: 2011.04.13 23:30:51
...norisi persidaryti katila i anglini ,bet yra beda - anglines stropuvos net akyse neregejes.Dar svarstau ar daryti oro padavima apacioje,ar atkartoti pacios stropuvos konstrukcija.Beto galvoju,kad padarius skyle apacioje gali nukenteti saugus katilo eksplotavimas.....ir i degimo zidini pasiduotu saltas oras - tad kyla klausimas ar nenukentes degimo kokybe
AL labai taikliai pastebejo,kad malkiniu ir angliniu katilu kamino pajungimo diametrai zenkliai skiriasi.Butu idomu suzinoti kodel??
Andzej   IP adresas: 84.240.23.123 Paskelbta: 2011.04.14 08:24:47
Jei ka pas mane oro padavimas is apacios igyvendintas labai paprastai. Padaryta anga is apacios prie jos vamzdis ir eina is isores katiolo i virso. ant vamzdzio galo pritvirtinta sklende kuri atsidaro nuo elektrovoztuvo vamdzyje stovi propelleris. vis tai pajungta per termorele kuri pritvirtinta prie padavimo vamzdzio. taigi kaip viskas vyksta. Kai privesta katilas termorele paleidzia srove nuo kuriuos suveikia elektrovoztuvas ir atidaro vamzdis nuo tos pacios sroves uzsimaitina ventiliatorius ir varo ora i apacia. pasiekus norima temp. termorele atjungia srove, atsijungia ventiliatorius ir uzsidaro sklende (oro padavimas is apacios uzsidaro).
Saulius   IP adresas: 81.7.123.20 Paskelbta: 2011.04.14 10:29:01
AL,
Jo laikiau užkėlęs tą karlsoną. Be jo ir dar su uždarytom apatinėm durelėm anglys tikrai neįsidegs. Su juo, jei pakankama trauka (t.y. neužsikišusios oro išėjimo angos anglys turėtų įsidegt. Bet bent jau pas mane iki mano racionalizacijos susidarydavo tie pelenučiai tuose plyšiuose, kurie krisdavo žemyn ir kadangi iškrist negalėdavo, tiesiog užkišdavo praėjimą. Tada aš su gyvatuku ten pamakaluodavau ir tipo pravalydavau. Bet tai kažkokia laža. Dabar kai nupjoviau tuos kantus (kokį 70% katilo perimetru) vienas dalykas, ugnis ten juos jau išdegina, kitas dalyka, jie laisvai nukrenta į apačią.

Mintis kodėl taip stropuva sukonstravo man kaip ir aiški - efektyvumas, kaštas dūmas išeidamas, turi apibėgt tą pakaitinimo puodą ir taip daugiau karščio atiduoda. Viskas būtų ir ok, jeigu tai veiktų, nevalant. Aš kadangi esu baisiai tingus, tai apipjausčiau šiek tiek ir dabar valyt nereikia. O ir dėl efektyvumo nebūčiau toks tikras (aišku nematavau debito ir nieko aš ten neskaičiavau), bet pvz. šį sezoną sukūrenau mažiau nei anksčiau su originalia konstrukcija. Kaip jau minėjau dienai 15 kg anglių ir pan. tiek pat malkų (malkos tūriu aišku 2-3kart vietos daugiau užima ir šiaip pas mane ten jos prastos).

Dėl to pypo, tai jis ten man atrodo kaip numirėliui žvakė, tipo gal labiau pakaitina tą karlsonu paduodamą orą, bet didelio efekto aš nepastebėjau ar jį atidarai ar uždarai. Anglims lemiamą reikšmę turi trauka ir oro padavimas iš apačios ir dar aišku pradžioj reikia sukelt temperatūrą, kad anglys įsižiebtų.

Šiaip jei pakankama trauka tai veikia ir stropuvos metodas su karlsonu, bet labai dega tas metalinis galas. O su koksu tai iš vis neįmanoma, sudega per vieną užkūrimą. Su kitom gali laikyt mėnesį, maksimum du. Tai jeigu netingi pastoviai virinti tuos galus tai ok, bet man tai irgi atsibodo, tai aš to atsisakiau taip pat.

Kad šaltas oras iš apačios trigdo degimą, tai aš praktiškai įsitikinau, kad tai pasakos. Svarbiausia, kad susidarytų oro pratekėjimas ir anglys degs. Ko akivaizdžiai reikia, tai reguliuot tą pratekėjimą automatiškai.

ANDZEJ,
Nu paskaičiau tavo metodą ir tiesą pasakius neįsikirtau. Nors įsivaizduoju, kad ventiliatorių galėtų valdyt termorelė ir jis atidarinėtų kažkokią sklendę ar pan. Tačiau tai nėra jau toks paprastas metodas, o ir kam tas ventiliatorius - ūžia, reikia atvest elektrą, tada pajungt daviklį. Šiuo atveju aš būčiau paprastumo šalininkas. Man atrodo užtektų pvz apatines durele pakabinti, kad vyriai būtų iš viršaus ir jas valdytų traukos reguliatorius. Aišku tokį dalyką pačiam pasidaryt ir išbandyt užtruktų, žymiai logiškiau būtų tai daryt pramoniniu būdu, bet stropuva tuo labai nesusidomėjo, nes tai griauna pačia žvakės idėją. O gaila, bent jau aš būčiau klientas, nes nelabai man lieka laiko dabar meistraut.
Saulius   IP adresas: 81.7.123.20 Paskelbta: 2011.04.14 10:44:34
O gal ir negriauna tos idėjos, nes anglys vis tiek dega nuo viršaus, tik tiek, kad oras tada ateitų iš apačios.
bugis   IP adresas: 78.63.119.220 Paskelbta: 2011.04.14 22:37:06
To ANDZEJ
...tik nuotraukoje mates ekonoterm katila(gal ir pavadinima neteisingai uzrasiau-neisizeisk : ) ).Ar tavo katile yra "straublys" su oro skirstytuvu kaip stropuvoje?....ir ar deginant angli i apacia oras paduodamas tik tuomet kai temperatura krinta zemiau uz kazkokia nustatyta
...Dar noreciau pratesti pokalbi su tavimi apie T3- 20-50 voztuva.Parasyk i bugiss@nkm.lt kaip galima butu susisiekti su tavimi......Jau buvau prarades vilti kad kada nors pasirodysi siame forume : )
Andzej   IP adresas: 84.240.23.123 Paskelbta: 2011.04.15 08:19:18
Esu esu as cia ir pastoviai seku temas tik jau nelabai yra ka aptarineti, perskaicius visas temas manau kiekvienas jau supras kur kokios problemos ir kaip jas isspresti, o su AL gincytis jau jegu nera (tikiuosi neisizeis).Joa oro padavimas is apacios vyksta tik esant zemesnei temp negu nustatyta. Del econoterm tai jie dabar padare galerija savo katilo: http://econoterm.lt/?6 Jei reikia papildomu nuotrauku tai sakyk padarysiu bei atsiusiu.Bet oro skirstytuvas pas mane biski kitoks.Seip as ziema imesdavau 3-4 sufeliukus angliu (maisas menesiui) tai degimas pailgedavo gerom 6-7 val. ir dadega iki minimuo viskas kadangi pacioj pabaigoi kai lieka vien zarijos kurios paprastai ilgai rusena, nukrenta gi temp. ir varo ora is apacios.
Kas liecia to trieigio tai zinok atidaviau ji jau ;)
AL   IP adresas: 78.157.87.207 Paskelbta: 2011.04.15 11:07:29
Man atrodo, mes cia nesame tam, kad tusciai gincytis, o tik tam, kad kazka issiaiskinti..

Sauliau, norejau pasiaiskinti del dumu plysiu uzsikisimo. Siaip labai kisasi, jei buna srautas per katila didesnis, nei leidziama (balansinis per daug atsuktas). Ar buvai atsireguliaves srauta, kad katilo temperatura nekristu zemiau 70C? Beje, koks pas tave aprisimas.
Saulius   IP adresas: 81.7.123.20 Paskelbta: 2011.04.15 17:52:47
AL, labai sutinku su tavim dėl rašymo tikslo čia. Aš irgi čia parašiau tikėdamasis naujų idėjų. Pavarčiau truputį forumą ir priėjau išvados, kad dominuoja tokia mintis, jog teisinga stropuvos katilo eksploatacija būtų deginti kurą ant "ašarojimo" ribos. O, kadangi katilas "normaliai" atiduoda minimum karščio, tai ir srautas turi būt minimum. Ir jeigu namai vėsesni norisi greičiau įšildyti, tada per didelis srautas, per maža temperatūra, kondensatas ir t.t.

Norint taip eksploatuoti reikia montuotis Artūro mikroprocesorinį valdymą ar pan. (Artūras - šaunuolis). Tai irgi variantas. Gal net ir neblogas, jeigu name nėra didesnio šilumos akumuliatoriaus. Tačiau, katilą valyt ko gero reikės :-)

Kadangi pas mane 6-8 cm 90 kv m betoninės šildomos grindys, tai aš pasirinkau didesnio momentinio karščio variantą, nes eksploatuoti katilą ties rasojimo riba ir sunku, ir nedėkinga. Iš kitos pusės (čia iš mano pastebėjimo) kai katilo temperatūra 80 ar net daugiau, degimas pasidaro kitoks - dega viskas ir daug efektyviau. Čia kaip aš minėjau prie tokių temperatūrų dūmų jau yra minimum. O degimo pradžioj, kol šalta dūmai veržiasi kaip iš garvežio. Kodėl toks skirtumas?
Aš irgi pradžioj sukinėjau tuos ventilius, valiau tas angas, bandžiau suprast, nesuprantama. Gal mano malkos buvo per šlapios, o gal aš nepakankamai išmintingas, bet šitą problemą aš jau išsisprendžiau pagal save, t.y. anglys (man labiau patiko koksas), plius oro padavimas iš apačios, plius temperatūra 75-85. Nežinau gal dar pabandysiu su oro paskirstymu iš viršaus, bet metalinis paskirstytuvas anglim, o ypač koksui, netinka. Toptelėjo tokia mintis, o jei keramika/molis? :-)

Dėl aprišimo, tai pradžioj mano meistrelis padarė su ketureigiu (nežinau kuris čia aprišimo numeris) medžio katilą, tačiau tuo metu pasirodė universalus katilas ir aš susigundžiau seną parduot, o nusipirkt tą universalų, o prie to pačio ir šiek tiek patobulint tą schemą. Tai dabar pas mane schema tik ant balansinių ventilių, o boileris nuosekliai. Vienas cirkuliacinis prie katilo ant grįžtamo, o kitas prie grindinio kolektoriaus. Manau, kad tai gera schema.

Jo temperatūrą pradžioj aš tesugebėjau palaikyt virš 60 (virš 70 su medžiu bent jau mano, gan sunku), tačiau, kol neapipjausčiau tų pakaitinimo talpos kantų, pastoviai rekėjo valyt, o kad jis su jais ekonomiškesnis nepastebėjau, plius nelabai įšyla grindys ir t.t.

Vienu žodžiu čia toks gaunasi pusiau mokslas ar tiksliau alchemija, aš tai tam tik pradžioj turėjau laiko ir noro. Ir jo, manau, kad visos katilo problemos tik dėl dviejų priežaščių:
1. Rasojimas/ kondensatas (per mažai karščio arba per didelis srautas);
2. Per maža trauka, dėl to per maža karščio, tada rasojimas, tada, trauka dar mažesnė ir psio tada.

Tai aš linkęs manyti, kad to srauto skaičiavimai ir reguliavimai tai švelniai tariant toks biškį anachronizmas, kuriuo galima užsiimti jeigu norima su minimum šilumos ištempti maksimum laiko (nėra akumuliatoriaus), arba nėra daugiau ką veikti.

AL, pirmiausiai pabandyk patikrint kamino trauką - seniau ją tikrindavo su popierium, o aš tai su degtuku - jei prie šachtos/įdėklo pridėjus degtuką jis užgesta, vadinasi trauka gera. Sekantis dalykas, kaip minėjau tie kantai, t.y. ta skylė, pro kurią iš degimo kameros išeina dūmai. Gal pabandyt ją praplatint? - nenoriu piršti, bet man tikrai padėjo.

Šiaip dar būtų labai įdomu sužinot kiek kas sunaudoja kuro šią žiemą.

Pvz pas mane 150m2 2a namas (geri langai, 15cm polistirolo). Šiemet sunaudojau apie 10m3 medžio (65% spygliuočio, kita beržas ir alksnis) ir apie 1.2 t anglies (pagrinde kokso). Temperatūra svyravo 18-24. Parašykit ir jūs.
bugis   IP adresas: 78.63.119.220 Paskelbta: 2011.04.15 22:33:38
Sauliui
As su stropuva "kankinuosi" tik antras sezonas,beto pirmojo sezono net neuzskaitau,nes kurenau tik tiek,kad vanduo neuzsaltu - t.y kad namuose butu nors+1 laipsnis.Visuomet kaltinau kad trauka per maza - katilas blogai dege,sunku buvo uzkelti temperatura.Susikonstravau ventiliatoriu,poto pakeiciau aprisima.Nezinau kas parase - "trauka tai tik fizika".Kuo aukstesne temperatura katile - tuo didesne trauka - tuo geriau dega.Tiesa parasei kad prie 80c viskas dega.Pas mane taip pat,net ventiliatoriaus jau nereikia.O tuos tarpus(kuriuos tu "apipjaustei") as visai uzkinsau nedege vata.Dumai tik pro didziaja skyle praeina.Taip jau pas mane 2 menesiai.Dar neapauge,nors deginu slapokas medines atliekas.Kiek pastebejau - katilas truputi geriau temperatura kelia,o trauka vis dar per didele.trauka dar pagerejo ir po stropuvos garantinio meistru pasirodymo - buvo nesandarios durys - gamybos brokas.
Oro skirstytuvas pas mane savadarbis - padarytas is seno sudegusio stropuvinio + "tarybine" nerzaveike.Senosios detales jau stiprei apdege ,o naujoji nerzaveike be pakitimu.Dar i ji esu ikises samoto plytos gabalu - gerai jie laiko.Tad kitiems metams darysiu oro skirstytuva is spiziaus ir samoto plytu.Medziagas jau turiu...tik laiko neturiu.Skirtytuvas gausis velniskai sunkus,tad mesiu lauk vamzdeli kureme slankiojasi trosas ir desiu ratukus
Andzej
Jeigu nesunku padaryk savo katilo virsaus(oro srautu paskirstymo "mazgo") nuotrauku.
Manau labai geras techninis sprendimas tavo katile padarytas. - tas oro padavimas i apacia,kai temperatura nukrenta....taip daug problemu galima ispresti ,manau ir kongensato kieki sumazinti.Mane tai erzina ilgai rusenancios zarijos...del du ir atsiranda kondensato.Garantinio meistrai ismete is apatiniu dureliu termo izoliacija,tai dabar kiekvieno kurimo pabaigoje pro dureles prabega kondensatas - gryztamas dar buna 60,o dureles jau atvese,tad ir lasa pro jas.
...ka padarysi trieigi teks nauja nusipirkti : )
Andzej   IP adresas: 84.240.23.123 Paskelbta: 2011.04.21 08:13:28
Bugi parasyk savo elektronini pasta, atsiusiu info del oro padavimo itt....
bugis   IP adresas: 78.63.119.220 Paskelbta: 2011.04.21 20:45:08
Andzej
bugiss@nkm.lt
isanksto dekingas uz nuotraukas
Andzej   IP adresas: 84.240.23.123 Paskelbta: 2011.04.26 14:46:32
Bugi, ar gavai nuotraukas?
bugis   IP adresas: 78.63.119.220 Paskelbta: 2011.04.26 21:50:56
Andzej
Aciu ,Gavau nuotraukas.
Parases atsakyma tau i e-pasta ,nejau tu atsakymo negavai? Ten ir i tavo klausima atsakiau ir pats dar klausimu uzdaviau : )
Andzej   IP adresas: 84.240.23.123 Paskelbta: 2011.04.28 08:12:50
Nu kaip ir ne :) na jei ka gali dar i zzzygan@gmail.com
Puslapiai: 1  2 

UAB "Stropuva ir ko"
Dariaus ir Girėno g. 81,
LT-02189 Vilnius
Elektroninis paštas info@stropuva.lt
Stropuva Tel. 8 5 2551763, faks. 8 5 2322525
Mob. tel. 8 656 08961, 8 652 13905, 8 650 31483
Darbo laikas 8:00 - 17:00
Kieto kuro katilas